Prieš 20 metų Pasvalyje duris atvėrusi „Kuranos“ gamykla žengė į tuo metu dar naują ir rizikingą verslą – bioetanolio ir biodujų gamybą. Dabar bendrovė siekia tolimesnių ambicijų – plėstis ir didinti žaliosios energijos pajėgumus.
„Prieš kelis dešimtmečius investuoti į atsinaujinančių degalų gamybą buvo beprotiškai drąsi idėja. Tuo metu atsinaujinanti energetika dar tik žengė pirmuosius žingsnius, nebuvo aiškios krypties dekarbonizuoti transportą ir plėtoti žaliąją transformaciją. Vėliau buvo priimta Atsinaujinančios energijos direktyva ir prasidėjo proveržis. Dabar akivaizdu, kad sprendimas pradėti bioetanolio ir biodujų gamybą Pasvalyje pasiteisino – augome kartu su visu Lietuvos atsinaujinančios energetikos sektoriumi ir toliau planuojame didinti apsukas“, – teigė „Kuranos“ generalinis direktorius Jurgis Polujanskas.
Prieš 20 metų pradėjusi veiklą Pasvalio gamykla buvo išskirtinė ne vien Lietuvos, bet ir Europos mastu. Gamykla pirmoji ES apjungė bioetanolio bei biodujų gamybos procesus į vieną nepertraukiamą technologinę grandinę. „Kuranos“ išskirtinumas – gamyboje nelieka jokių atliekų, veikia efektyvus žiedinės ekonomikos ciklas.
Pagrindinis „Kuranos“ produktas yra į benzino sudėtį įmaišomas bioetanolis – šie atsinaujinantys degalai gaminami iš nemaistinių grūdų, kuriuos tiekia Lietuvos ūkininkai. „Kurana“ taip pat pradėjo gaminti ir pažangųjį bioetanolį, kurio gamybai naudojamos įvairios organinės atliekos ir liekanos.
„Kurana“ per metus superka 169 tūkst. tonų žaliavų – daugiausiai tai maistui netinkami kviečiai ir kvietrugiai, kukurūzai ir atliekos pažangiųjų atsinaujinančių degalų gamybai. Kasmet bendrovė pagamina beveik 30 tūkst. kubinių metrų bioetanolio.
Pirmasis biometano projektas Lietuvoje
Bioetanolio gamybos metu reaktoriuose pagaminamos biodujos, o 2023 metais „Kurana“ technologinę grandinę papildė dar vienu etapu – biodujas pradėjo gryninti iki biometano (žaliųjų dujų, kurių kokybė atitinka gamtinių dujų kokybę). Biometano projektas pradėtas kartu su partnere „Tube Green“. Per metus Pasvalyje pagaminama 100 tūkst. MWh biometano, kuris tiekiamas į magistralinį „Amber Grid“ dujotiekį.
„Lietuvoje pirmieji pradėjome didelės apimties biometano gamybos projektą, nes tikime, kad šių organinių dujų vartojimas ilgainiui augs, ypač transporto sektoriuje, kuriame ES kelia aukštus AEI naudojimo tikslus. Tiesa, kol kas situacija nėra gera, nes Lietuvos transporto sektoriui dar trūksta paskatų iškastinį kurą keisti biometanu. Tačiau tikiu, kad laimės ekonominė logika ir šalies nacionaliniai interesai, tad greitai Lietuvos keliuose pamatysime daug transporto, varomo švariomis organinėmis dujomis“, – sakė J. Polujanskas.
Tikslas – augti
Šiuo metu gamyklos teritorijoje vyksta intensyvūs statybos darbai. „Kurana“ plečia pajėgumus ir stato naują gamybos liniją, kuri gamins pažangųjį bioetanolį. Tai atsinaujinantys degalai, gaminami iš maisto ar pašarų tiekimo grandinėje netinkamų naudoti pramoninių atliekų, pavyzdžiui, krakmolo suspensijos atliekų bei maisto likučių.
„Pažangusis etanolis Lietuvoje dar yra naujovė, nes jo gamybai panaudojame įvairias organines atliekas ir liekanas – supirkdami šias žaliavas iš pramonės įmonių ir ūkių padedame spręsti atliekų utilizavimo problemas, skatiname žiedinę ekonomiką. Be to, pažangusis bioetanolis į aplinką išskiria iki 80 proc. mažiau CO2 nei iškastinis kuras ir smarkiai prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo“, – teigė „Kuranos“ generalinis direktorius Jurgis Polujanskas.
Investicijos į antros kartos atsinaujinančių degalų gamyklą siekia 14.3 mln. eurų. „Kuranai“ išplėtus gamybos pajėgumus, metinis antros kartos bioetanolio gamybos kiekis sieks 10 tūkst. kubinių metrų.
„Kuranos“ vadovas neatmeta galimybės ateityje gaminti ir sintetinius degalus. Tai dar visai naujas energijos šaltinis transportui, tačiau ateityje sintetiniai degalai gali būti plačiai naudojami, nes pasižymi itin mažomis anglies dvideginio emisijomis. Šių degalų gamybai reikalingos būtų naujos technologijos, kurios sujungtų vandenilį ir anglies dvideginį.
Dėmesys darbuotojams
„Kurana“ – vienas iš gerųjų pavyzdžių, kaip galima kurti tvarią, žmonėms ir aplinkai draugišką darbo aplinką. „Kai darbuotojai yra vertinami, girdimi ir įtraukiami – atsiranda natūrali motyvacija, lojalumas ir noras kartu siekti bendrų tikslų“, – teigė „Kuranos“ Personalo vadovė Neringa Čergelytė.
Pasak pašnekovės, bendrovė neapsiriboja vien darbo funkcijų atlikimu – kiekvienam suteikiamos profesinio tobulėjimo galimybės. „Kuranoje“ įdiegta LEAN metodika leidžia darbuotojams tiesiogiai prisidėti prie procesų tobulinimo.
Įmonė išsiskiria aiškia tvarumo vizija: mažina poveikį aplinkai, diegia žiedinės ekonomikos principus ir aktyviai prisideda prie klimato kaitos problemų sprendimo. Tačiau tvarumas „Kuranai“ – tai ir pagarba žmogui, socialinė atsakomybė bei įtrauki darbo aplinka.
Bendruomenė – neatsiejama sėkmės dalis
Būdama vienu didžiausių darbdavių regione, „Kurana“ aktyviai įsitraukia į Pasvalio bendruomenės gyvenimą. Įmonė remia kultūrines, sporto ir socialines iniciatyvas.
Bendrovė – ilgametė Pasvalio miesto šventės partnerė, prisidedanti ne tik finansine parama, bet ir įvairiomis iniciatyvomis ir pramogomis – nuo koncertų iki įspūdingų chemijos ir fizikos eksperimentų pristatymų. 2021 metais Pasvalio Smegduobių parke buvo atidarytas ekstremalaus sporto parkas – vienas moderniausių Lietuvoje. „Kurana“ parko statybai suteikė 50 tūkst. eurų paramą – tai investicija į Pasvalio krašto ateitį. Pasvalio jaunimui atsivėrė erdvė, kur galima prasmingai praleisti laisvalaikį, ar net siekti sportinių aukštumų.
„Vienas iš mūsų įmonės išskirtinumų – edukacinės iniciatyvos, kuriomis siekiame įkvėpti jaunuolius ir suteikti jiems žinių apie šiuolaikines karjeros galimybes tvarioje pramonėje. Moksleiviai ir studentai turi galimybę apsilankyti mūsų gamykloje, susipažinti su bioetanolio gamybos procesu ir inovatyviomis technologijomis“, – pasakojo Personalo vadovė N. Čergelytė.
Ištiesti pagalbos ranką sunkiu metu
COVID-19 pandemija „Kuranai“ buvo išbandymų metas – trumpam laikui bendrovė perorientavo veiklą ir padidino tuo metu taip trūkstamo dezinfekcinio skysčio gamybą.
Esant kritinei situacijai ligoninėse, „Kurana“ organizavo socialinę akciją ir 20 šalies gydymo įstaigų neatlygintinai pristatė 20 tūkst. litrų dezinfekcinio rankų skysčio, kuris panaudotas medikų ir pacientų higienai, paviršių ir patalpų valymui. Akcijos metu didelis dėmesys buvo skirtas mažesnių miestų ligoninėms, kuriose apsaugos priemonių trūkumas buvo ypač jaučiamas.
Prasidėjus karui Ukrainoje, „Kurana“ prisidėjo prie Dakaro ralio dalyvio Balio Bardausko iniciatyvos į Ukrainos karo frontą siųsti karių poreikiams pritaikytus naujus motociklus. Ukrainą pasiekė kelios dešimtys motociklų. Trūkstant karinės įrangos, ši parama buvo labai tikslinga ir reikalinga už laisvę kovojantiems ukrainiečiams.
